Norime išmokyti 100,000 lietuvių rinkti ir pilotuoti FPV dronus. Kodėl?
Balandžio 29, 2026
Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainos teritoriją, pasikeitė ne tik geopolitika ar mūsų kiekvieno suvokimas apie šalies saugumą. Pasikeitė ir tai, kokius įgūdžius laikome strategiškai svarbiais.
Vienas iš esminių atradimų – FPV dronai naudojami modernaus karo fronte.
FPV dronas yra nedidelis, greitai pilotuojamas aparatas, valdomas per akinius realiu laiku. Operatorius mato tai, ką mato drono kamera. Drono kaina — 300 iki 500 eurų. Surinkti galima iš standartinių komponentų per kelias valandas.
Pradžioje, FPV dronus naudojo entuziastai ir hobistai – su jais filmuodavo, lenktyniaudavo ir dalindavosi vaizdais YouTube. Tai buvo daugiau sportas nei įrankis. Tačiau 2022 metais viskas pasikeitė.
Šiuo metu, daugiau negu 60% visų nuostolių patiriamų Ukrainos fronte yra dėl FPV dronų.
Per keturis karo metus, FPV dronai tapo klasikinės asimetrinės gynybos pavyzdžiu: pigi, masinė technologija leidžia neutralizuoti daug brangesnį priešininko pranašumą. Šiandien jų svarba yra kritinė – įvairūs vertinimai rodo, kad dronai apskritai sudaro apie 70–80% nuostolių fronte, o kai kuriais atvejais dar daugiau, o vien FPV dronai gali būti atsakingi už ~60% visų priešo nuostolių.
Karo pradžioje, paprasti, filmavimui skirti dronai tapo naudojami žvalgybai – stebėti, kur juda priešininkas ir koreguoti ugnį. Karui įsibėgėjus, FPV dronus pradėjo naudoti kaip tiesioginę smūgio priemonę su sprogstamuoju užtaisu.
Vienas €300 eurų kainuojantis FPV dronas, gali sunaikinti milijonus kainuojančią karinę techniką. Tačiau svarbiausia – visą tai gali atlikti pilotas, esantis už poros kilometrų nuo tikslo, pasitelkiant radijo ar optinį ryšį. [1]
Tai reiškia, kad didžioji dalis smūgių šiandien ateina ne iš artilerijos ar aviacijos, o iš mažų, rankomis valdomų aparatų.
Ir tai tik pradžia, nes technologija toliau sparčiai evoliucionuoja: atsiranda dronai, valdomi per optinį kabelį, kad būtų atsparūs „jamminimui“, integruojami autonomijos elementai, kurie leidžia dronui pataikyti net praradus signalą, o gamybos mastai skaičiuojami milijonais vienetų per metu.
Kitaip tariant, tai ne laikinas taktinis sprendimas – tai kryptis, kuria juda modernus karas.
Lietuvai kritiškai trūksta dronų specialistų.
Šiuo metu Lietuvoje turime iki <1,000 dronų operatorių ir specialistų.
Ukrainoje šis kiekis apytiksliai siekia virš 50,000 dronų operatorių ir specialistų.
Dronų operatorių paruošimas prasideda nuo kompiuterio. Kompiuteriniame simuliatoriuje išmokstama bazinė kontrolė ir orientacija, tada pereinama prie realių skrydžių su treniruočių dronais. Viskas ko reikia pradėti mokytis – pultelio, paprasto kompiuterio ir įrašytos simuliatoriaus programos.
Paraleliai mokoma ir techninė pusė – kaip surinkti droną iš komponentų, kaip jį taisyti, kaip suprasti, kas neveikia. Per kelias savaites žmogus gali pereiti nuo nulio iki funkcionuojančio operatoriaus. Esminiai įgūdžiai čia nėra tik „skraidymas“ – tai reakcija, rankų-akies koordinacija, gebėjimas orientuotis per kamerą, greitai priimti sprendimus ir suprasti pačią sistemą.
Abiejoms pusėms reikia tiek dronų pilotavimo, tiek dronų rinkimo. Vienas pilotas per misiją fronte gali paleisti daugiau negu 10 dronų per dieną.
Ir būtent dėl to, kad šie įgūdžiai gali būti taip greitai išmokstami ir auginami, abi kariaujančios pusės šiandien turi tūkstančius operatorių, o Lietuvoje šis gebėjimas vis dar yra fragmentuotas ir per mažo masto.
Lietuvai trūksta žmonių, gebančių apsiginti modernaus karo atveju.
Todėl siekiame, kad dronų pilotavimas ir rinkimas taptų privalomi įgūdžiai kiekvienam Lietuviui.
FPV dronų mokymai lavina platesnius įgūdžius, nei tik pilotavimą.
Žmogus, praėjęs mokymus išmoksta kaip veikia elektroninės grandinės, kaip veikia radijo dažniai ir signalų perdavimas, kaip veikia ličio polimero baterijos, kaip propulsijos fizika lemia manevringumo ribas, kaip kalibruojami realaus laiko valdymo sistemos parametrai. Tai yra praktinės žinios, kurios persidengia su robotika, įterptinėmis sistemomis, pramonine automatizacija ir gynybos technologijomis.
Šalis, kurioje daug žmonių supranta šiuos dalykus, turi plačią technologinę bazę. Ji gali formuoti gynybos startuolius, plėtoti gamybos pajėgumus, turėti specialistų tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje.
Tačiau – organizuoto ir prieinamų FPV dronų mokymų centrų Lietuvoje šiandien nėra. Yra entuziastų, yra pavienių resursų internete, yra nedidelių bendruomenių. Bet nėra struktūros, kuri žmogų nuo nulio, per dvi savaites, su viena valanda per dieną, padarytų savarankišku pilotu. Nėra sertifikuotų instruktorių tinklo. Nėra korporatyvinio mokymo pasiūlos.
Tikime, kad šią spragą galima užpildyti privačia iniciatyva — sukuriant profesionalią, aiškiai struktūruotą mokymosi sistemą, veikiančią kaip pilnavertė organizacija.
Mūsų vizija – 100,000 lietuvių gebančių rinkti ir pilotuoti FPV dronus.
Lietuvoje yra apie 1.6–1.8 mln. darbingo amžiaus žmonių. Iš kurių, 100 tūkstančių sudaro maždaug 5–6% darbingo amžiaus visuomenės. Tai nėra atsitiktinis skaičius – tai mastas, kuriame įgūdis nustoja būti nišinis ir tampa realia šalies kompetencija. Kai tiek žmonių supranta technologiją, ji pradeda veikti ne per pavienius entuziastus, o kaip sistema.
Įgijus bazinis technologinis raštingumą šalyje atsiranda ne tik pilotai, bet ir inžinieriai, kūrėjai, gamintojai.
Ukraina, Lenkija, Estija šiuo metu jau turi tokias sistemas. Kiekviena šalis, pradėjusi šį darbą anksčiau, turės daugiau parengtų žmonių vėliau — tiek gynybos, tiek technologinių sektorių kontekste.
Manome, kad tai yra vienas iš svarbiausių įgūdžių XXI amžiaus lietuviui.
Todėl įkūrėme didžiausią dronų mokymo centrą Lietuvoje.
Tikime, kad šią spragą galima užpildyti privačia iniciatyva — kuriant profesionalią, aiškiai struktūruotą mokymosi sistemą, veikiančią kaip pilnavertė organizacija, o ne pavienė iniciatyva ar hobistų bendruomenė.
Šito masto nepadarysi kaip mažo projekto. Ukrainoje jau matome, kaip tai atrodo realybėje. Ten veikia dešimtys mokymo iniciatyvų – nuo mažų savanoriškų dirbtuvių iki didesnių centrų, kurie ruošia operatorius srautais. Vieni fokusuojasi į pilotavimą, kiti – į dronų surinkimą ir remontą, dar kiti – į taktinį naudojimą. Bet visus juos jungia vienas dalykas: greitis ir praktika. Žmonės mokomi ne mėnesiais, o savaitėmis, o programa nuolat keičiasi pagal tai, kas veikia fronte.
Jei tikrai norime 100 000 žmonių, reikia:
daugiau fizinių mokymo vietų
instruktorių ir dėstytojų tinklo
aiškios, nuolat tobulinamos mokymosi programos
produkto, kuris veikia paprastai ir skalinasi
Tam reikalingas privatus kapitalas ir žmonės, kurie nori statyti, o ne tik dalyvauti. Mes tai matome kaip pilnavertę sistemą: su produktais (online + gyvi mokymai); su komanda (instruktoriai, operatoriai, product, engineering); su infrastruktūra (erdvės, įranga, turinys).
Tai nėra vien apie pilotus. Tai apie visą ekosistemą, kuri gali augti.
Todėl ieškome:
žmonių, kurie nori išmokti
žmonių, kurie nori mokyti
žmonių, kurie nori kurti šitą kartu
Tad jeigu nori prisidėti arba pradėti — registruokis čia.
Susitiksime jau netrukus!